2015 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

Kalėdos "smetoninėje" Lietuvoje

Sveiki, mielieji manojo blogo skaitytojai!
Sveikinu visus su šventomis Kalėdomis. Tebūna jūsų širdys visko pilnos, teateina į namus gėris ir taika. Nepersivalgykit, nepersigerkit, nesėskit už vairų neblaivūs, kad kur netyčia netrinktelėtumėte į pakelės stulpą... Dabar gi vėžėčios ne tokios, kaip prieš 90 metų.
Taigi vėl arsiu seną vagą, šnekėsiu apie senus laikus, jau seniai spėjusius samanomis apželti. Bet nukrapščius tas samanas, tokių nuostabių aukso grynuolių gali rasti, kad gėrėsies ir neatsigėrėsi!
Mintimis nusikelkime 89 metus atgal, į 1926 metų Kalėdas. Ką tuomet savo tautiečiams kalbėjo vos prieš savaitę ir kelias dienas į valdžią po karininkų perversmo grįžęs prezidentas Antanas Smetona? Gal kur archyvuose ir yra išlikęs jo kreipimasis į bendrapiliečius? Ką jis tuomet galėjo aiškinti tautai?
Ir žmonės kaimuose kažką galvojo. Augo jau ir naujoji karta, kuri vėliau partizanavo miškuose. Tiesa, Smetonos ji nedievino, kaip mes dabar. Jeigu partizaninio karo su sovietais metu  būtų buvusi atkurta laisva Lietuva, partizanai būtų rėmęsi dar Seimo (jis 1926 metais buvo išvaikytas)1922 metais priimta Konstitucija.
Kaip ir dabar, taip ir anais laikais, bijota rusų. Sušaudyti buvo garsieji keturi komunarai, iš kurių vėliau Sovietijoje buvo pūstas didžiausias burbulas, net poemos apie juos kurtos. Bet paprastas žmogus, nieko bendro su valdžia neturintis, gal nieko apie tai tuomet ir nežinojo. Laukė jis Kalėdų naktį, ką apie jį prabilusi žmogaus balsu pasakys jo auginama karvutė, gėrėjosi mėnulio šviesoje žibančiu sniegu... Ne taip, kaip mes dabar gėrimės žibinto atspindžiais baloje. 
Laikai keičiasi, klimatas šiltėja.Rodos, šiemet tik per Naujuosius metus gerokai spustelės šaltukas. Ką gi, lauksime...
Darkart visiems-puikių, įsimintinų Kalėdų ir Naujųjų Metų!